GAUBLIO NAUJIENOS

Kodėl Šekspyrui nepatiktų šiuolaikinė rinkodara?

Gyvename vaizdų, o ne žodžių visuomenėje, kurioje vartojimas skatina vartojimą. Sukurti paklausą beribiam vartojimui – rodosi, tokia pagrindinė užduotis tų, kurie kuria vaizdus ir žodžius (šiuos, beje, rečiau ir su mažesniu entuziazmu), kad paskatintų mus norėti, o savo norus vainikuoti perkant. Užmetus akį į vaizdų gausą, panašu, kad ne tik vartojimas kaip vertybė, bet ir vaizdai, į paraštes nustūmę žodžius, tolsta nuo pasaulio, kur žodis gali būti ir tragedija, ir komedija. Ar kovoje dėl vartotojų širdžių ir protų iš tiesų laimi vaizdas, o ne žodis?

(Viktorija Rimaitė "DOXA", 2016-12-09)

skaityti visą

Valstybių ženklodara: kodėl nesiseka Lietuvai?

 

Maždaug tuo metu, kai F. Fukuyama prabilo apie pasaulio istorijos pabaigą, kurioje triumfuoja taiki demokratija ir kapitalizmas, pagreitį įgavo naujas pasaulinis karas. Švelnesnis už civilizacijų konfliktą ar pagirias didžiosios Rusijos pasaulyje. Bet karas. Jo kibirkštys įsižiebė ten, kur vietoje realistinės valstybių geopolitikos imta cituoti J. Baudrillard‘ą bei suabejota objektyvaus pasaulio viršenybe prieš jo interpretacijas žmonių vaizduotėje.

(tekstremistų straipsnis žurnale "Verslo Klasė", 2015-12-07) skaityti visą

Religijos pamokos Lietuvos prekių ženklams


Populiaru sakyti, kad prekiniai ženklai turi mokėti save išreikšti vienu sakiniu. Dar geriau - vienu žodžiu, viena vertybe. Vadovėliai ploja „Gillette” už sėkmingą vyriškumo vertybės monopolizavimą. „Disney” prekės ženklui - už magiją ir svajones. Ploja ne visi. Neploja, pavyzdžiui, marksistai, kurie „vertybinius” prekinius ženklus apibrėžia kaip religijos pakaitalą - opijų nereligingoms masėms.

(tekstremistų straipsnis žurnale "Verslo Klasė", 2015-09-07)
 

skaityti visą