GAUBLIO NAUJIENOS

Bankų reklama: žvėreliai ir Klūnis vietoje įsipareigojimų?

Šio teksto nebūtų, jei ne voveriukas ir antinas, kuriuos lietuvių mintyse sėkmingai įkurdino „Swedbank“. Animaciniai žvėreliai vartotojus džiugina. Banko paslaugomis naudotis tapo tarytum ir jaukiau. O banko atstovai  kampanijos „Gyvenimas po ąžuolu“ sėkme ir grąža negali atsidžiaugti, ar bent jau taip liudija oficialioji retorika. Tačiau didžiausia voveriuko stiprybė yra laimėti bankui dėmesį, emociją ir lojalumą... už tai pasiūlant ką? Straipsnyje klausiame, kada Lietuvoje veikiantys bankai nustos pardavinėti saldainius ir išdrįs sužaisti moralės bei vertybinio pasirinkimo kortomis. Ir kodėl tokie įsipareigojimai galėtų apsimokėti pačioms finansinėms institucijoms?
 
(tekstremistų straipsnis žurnale "Valstybė", 2014-05-07)

skaityti visą

Įžūlios rinkodaros alternatyvos eksportuojantiems į Rusiją


Kol Rusijos koridorių prielankumas išlieka mūsų eksportuotojų rinkodaros alfa ir omega, viešais putinofilijos pasmerkimais galime tikėtis tik retorinių pergalių, bet ne pokyčių verslo vilkų mąstysenoje. Todėl, taikliai pabrėžus konfliktą tarp politinio teisingumo ir ekonominio savanaudiškumo, reikia judėti toliau užduodant ne tik teisingus, bet ir verslius klausimus. Pavyzdžiui, ar įmanoma Maskvos smūgius išnaudoti verslininkų naudai bei ekonominei šalies gerovei? Kokią strateginę rinkodaros alternatyvą pasiūlyti eksportuotojams? Ir kaipgi nutiesti mūsų prekės ženklams išsvajotąjį greitkelį iš rytų koridorių į vakarų vartotojo širdį bei sąmonę?

(tekstremistų straipsnis žurnale "Valstybė", 2014-04-07)

skaityti visą

Kaip žmonėms parduoti žurnalą, kelionę ir kandidatą į prezidentus?


„Žmogus yra racionaliai mąstanti būtybė“. Šia prielaida patogiai ir su pasididžiavimu dangstome savo kasdieninių sprendimų motyvus. Pagal ją ekonomistai prognozuoja vartotojų elgseną, o prekės ženklai ir politikai rengia strategijas pirkėjams ir rinkėjams. Tačiau nusileidus iš dramblio kaulo bokšto, žmonių pasaulis atrodo kitaip: tikėtina, kad rytoj iš parduotuvių vėl sugrįšime su pirkiniais, kurių mums visai nereikia, bei priimsime begalę kitų sprendimų, kurių racionaliais niekaip nepavadinsi. Taip yra dėl to, kad mūsų racionalumas turi ir nuspėjamas ribas, kuriomis netrūksta norinčių pasinaudoti.

(tekstremistų straipsnis žurnale "Valstybė", 2014-03-11)

skaityti visą